valiavoti

valiavoti
×valiavóti, -ója, -ójo (hibr.) NdŽ, vãliavoti, -oja, -ojo 1. tr., intr. LTR(Švn) turėti valią, teisę ką daryti, valdyti, kam įsakinėti. 2. intr. NdŽ, KŽ, Pjv valiūkauti: Valiūkas valiavó[ja] be darbo J. Paliauk, šelmi, valiavót, imk žirgelį tu dabot JD1068. Nujo[jo] sūnelis, nujo[jo] mažasiai laukelin valiavotie, žirgelio muštravotie LTR(Ad). | refl. NdŽ, Tr, Kair: Tesvãliavoj, kolei možna, ir berniukas, ir ana Švnč. Vãliavokis vãliavokis! Greit ir duonos pristigsi Ktk. | prk.: Turi sau (apie varlę) po žilvičiu duobelėj kiek mauruoto vandens papilvei sušlapinti ir valiavokis, nėra ko čia jau per daug šūkaut debesį, anas jau pats žinos, kur užpilti P.Andr. \ valiavoti; pasivaliavoti; privaliavoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pasivaliavoti — ×pasivaliavoti pasilepinti: Geriau pabūk namie, pasvãliavok Ign. valiavoti; pasivaliavoti; privaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privaliavoti — ×privaliavoti tr. pakankamai ilgai turėti valią, teisę tvarkyti, valdyti ką: Prisiverksi ig valiai, kap mano valioj būsi. – Privaliavojo tėvas močiutė, kurie mane augino LTR(Švn). | refl. LLDII571(Srj). valiavoti; pasivaliavoti; privaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”